Eksponuoju piešinius, kurių pagrindinis motyvas - žmogus, o kas dešimt minučių nuskamba be priebalsių skaitoma Eduardo Mieželaičio 1961 metų heroinė poema „Žmogus“. Piešinių stilius įtakotas tarybinio realizmo tradicijos, tačiau žmogus čia vaizduojamas kaip paprastas šio pasaulio gyventojas, kuriam kartais nutinka būti didingam, o kartais ne. Tarybų sąjungoje aukščiausios Lenino premijos laureato Eduardo Mieželaičio eilės skaitomos ištrynus priebalses, tokiu būdu išsaugant poezijos melodiją, bet panaikinant turinį.
