Projektas tęsia visuotinai paplitusią istorjos perrašinėjimo tradiciją. Šiame projekte istoriniai faktai ir moksliniai metodai tarnauja kiek įmanoma geresnio ir tobulesnio pasaulio kūrimui.
XVI amžiuje Europą nustebinusi Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istorija neturėjo pasibaigti taip kaip pasibaigė: karalienė Barbora mire anksti, o Žygimantas Augustas – paskutinysis vyriškos giminės Jogailaičių dinastijos palikuonis taip ir nesusilaukė įpėdinio. Projekto autorius, kurio vardas įtartinai panašus į minimo karaliaus vardą, bando ištaisyti šią klaidą, sukurdamas imaginacinius karaliaus Žygimanto Augusto sūnaus portretus.
Portretai buvo kuriami remiantis Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės veidų sugretinimu, jų kaukolių proporcijų kraniometrine analize ir Senovės Graikijos dailėje naudotu mimesis eikastike metodu. XVI amžiuje tapyti Luko Kranacho jaunesniojo karaliaus ir karalienės portretai pasitarnavo kraniometrinių duomenų donorais, o šių duomenų mokslinis sugretinimas leidžia žiūrovams pamatyti stereoskopinę menamo sūnaus kaukolės schema – kraniometrinį portretą. Šis portretas susikuria paties žiūrovo vaizduotėje (naudojant stereoskopinius akinius, kairė akis mato Barborą Radvilaitę, dešinė akis mato Žygimantą Augustą, jų sūnaus kraniometrinis portretas gimsta žiūrovo smeginims sujungus šiuos du portretus į vieną vaizdą). Remiantis šiuo portretu nutapomas tradicinis Lietuvai labia reikalingo Jogailaičių dinastijos tęsėjo portretas.
Projektas yra doktorantūros studijų metu suformuoto tyrimo "Vaizdo poreikis/IN atvejis" tesinys.
Projekto apžvalgos:
Diena.lt/DURYSM. Klusas, Delfi.lt
