Tai šalia pagrindinių projektų gimstanti paveikslų serija. Jos pagrindu tampa portretai, kurių personažai gai būti kitų projektų veikėjų stebėtojai, draugai arba antrininkai. Dažnai šių portretų kilmė yra autoportretinė, tačiau tiek paveikslai, tiek jų personažai yra laisvi nuo įsipareigojimų žiūrovams, koncepcijoms bei elgesio normoms.
Kristijonas Donelaitis (1714-1780) - lietuvių poetas nepalikęs patikimų savo atvaizdų. Kaip sukurti įtikinantį portretą žmogaus kurio išvaizda nežinoma?
K. Donelaičio atvejis tapo tyrimo „vaizdo poreikis“ atspirties tašku.
"IN" - raidės, skiriančios mano ir Lenkijos karaliaus bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto (1520-1572) pavardes, tampa ir projekto pretekstu ir metodu, kuris pasiūlo autoriui persikelti į XVI a. gyvenusio asmens poziciją.
Asmenybės kultas kartais pasireiškia noru tapti panašiu į lyderį. Kūno kalba, stilius, veido išraiška ir kaukolės forma, anot senovės mokslininkų, atspindi asmenybės bruožus. Nukopijavęs kraniometrinius taškus ir veido išraišką nuo Francois‘o Xavier‘o Fabre tapyto Mykolo Kleopo Oginskio portreto, pabandžiau tapti diplomatu, politiku, sukilėlių vadu ir kompozitoriumi.
Siekiant atrasti vaizdo generuojamo melo ribas, tiriamos puodo inkorporavimo į žmogaus portretą galimybės, sukuriama kraniometrijos sistemai analogiška puodometrijos sistema ir puodometrinis portretas, bei nutapomas Vakarų Europos portretavimo tradicijų reikalavimus atitinkantis Homo Catinus (žmogaus-puodo) portretas.
